Jubiliejaus pradžia Vilkaviškio vyskupijoje
Birutė Nenėnienė
Vilkaviškio vyskupijoje Jubiliejaus pradžios iškilmės prasidėjo Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčioje, iš kurios procesijos dalyviai su Evangelijų knyga ir kryžiumi, kaip pirmieji Jubiliejaus metų piligrimai, keliavo į vyskupijos pagrindinę šventovę – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedrą.
Šv. Kryžiaus bažnyčia po per karą apgriautos ir sovietmečiu visiškai sunaikintos, tik Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje atstatytos Katedros pusšimtį metų tarnavo kaip pagrindinė Vilkaviškio parapijos šventovė. Čia slapstantis nuo ateistinės valdžios persekiojimų buvo karštai meldžiamasi ir dalijamasi tikėjimo slėpiniais. Vyresniajai kartai ši bažnytėlė be galo brangi, nes kiekviena jos dalelė liudija išgyvenimus, atsivėrimus, džiaugsmus, į Viešpaties rankas sudėtas viltis. Šioje bažnyčioje iki šių dienų sekmadieniais buvo aukojamos šv. Mišios.
Atmintyje dar gyvas vaizdas, kaip po šioje bažnyčioje paskutinį kartą (1998 m. liepos 5 d.) švęstų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidų iškilmingoje procesijoje į atstatytą, dar nekonsekruotą Katedrą buvo perneštos šventųjų Probo, Pijaus, Iliuminatos ir Šv. vyskupo Liborijaus iš Padeborno relikvijos ir įmūrytos į Katedros altorių. Vėliau tuometinio dekano prel. Vytauto Gustaičio sumanymu kiekvienų Šv. Velykų rytas prasidėdavo procesija iš šios bažnytėlės, adoruojant Prisikėlusįjį Kristų (Didįjį penktadienį po vakaro pamaldų procesija miesto gatvėmis Viešpatį nulydėdavo į jam Šv. Kryžiaus bažnyčioje parengtą kapą). Su koronaviruso epidemija ir parapijoje įvykusiais pasikeitimais ši tauri tradicija nutrūko. Bet gruodžio 29-ąją tuo pačiu maršrutu buvo žengiama į Jubiliejaus metus…
Iškilmėms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, dalyvavo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, keletas nuo tarnystės parapijose atsilaisvinusių kunigų, Alytaus, Šakių, Marijampolės, Aleksoto dekanai g. kan. Arūnas Užupis, kan. Donatas Jasulaitis, kan. Deimantas Brogys, kun. Gintaras Urbštas, Vilkaviškio parapijos kunigai.
Mažojoje bažnytėlėje vyskupas paaiškino apie Jubiliejaus metų pradžios Vatikano numatytą vienodą liturgiją, akcentavo Dievo žodžio ir Kryžiaus svarbą. Procesijoje buvo nešamas vienas iš senųjų Kudirkos Naumiesčio bažnyčioje saugomų kryžių („Lietuvos sakralinės dailės“ I tomo VI knygos „Šakių dekanatas“ I dalyje teigiama, kad tai nežinomo autoriaus kūryba, datuojama XX amžiaus III- IV dešimtmečiu. Nukryžiuotojo skulptūra – profesionalo darbo.). Įspūdingo grožio kryžius šventei buvo papuoštas rožinių orchidėjų žiedais. Visus Jubiliejaus metus jis stovės Katedroje prie altoriaus.
Prie Jubiliejaus šventovės su maldomis ir giesmėmis artėjančią procesiją lydėjo Katedros varpų gaudesys. Prie Katedros durų su melodijomis pasitiko Vilkaviškio jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestro (vadovas Saulius Mickevičius) grupė, dekanas kan. Virginijus Gražulevičius. Vyskupas atliko šiai iškilmei reikalingas apeigas ir parapijos chorui giedant Jubiliejaus metų himną visa tikinčiųjų bendruomenė įžengė į Katedrą.
Prieš homiliją vysk. R. Norvila nuoširdžiausiai sveikino iš įvairių vyskupijos parapijų kartu švęsti atvykusius kunigus ir tikinčiuosius, liturgijoje talkinančius diakonus, pašvęstojo gyvenimo institutų atstovus, bažnytinių organizacijų darbuotojus, jų šeimas, ypač mielus Vilkaviškio parapijos narius.
Vyskupas akcentavo, kad popiežius Pranciškus, paskelbdamas šiuos Jubiliejinius metus, ypač pabrėžė viltį ir visus šiuos metus kviečia tą viltį brandinti, semtis iš Dievo žodžio ir Kristaus kryžiaus – mums parodytos pasiaukojančios meilės. Vysk. R. Norvila toliau kreipėsi Lietuvos vyskupų šiai progai parengtu bendru vienodu, visose katedrose skelbiamu ganytojišku laišku. Jo teiginiai kviečia susimąstyti ir įsigilinti į daugelį dalykų, taurinant savo vidinį pasaulį ir bendravimą su šalia esančiais, šeimose.
Šio laiško tekstas visus Jubiliejaus metus (ir ateityje) galėtų būti kiekvienam tikinčiajam pasiryžimų ir jų įgyvendinimų kelrodžiu, sąžinės sąskaitos peržvalga, besipelnant Dievo malonių.
Autorės nuotraukos
„XXI amžius“, 2025 m. sausio 10 d., nr. 1–2 (2614–2615)